Vaikų ligų gydytoja J.Zupkauskienė

             Šiek tiek norėčiau pakalbėti apie alergenus ir teršalus – išskirti namų aplinkos ir išorės aplinkos alergenus bei namų aplinkos ir išorės teršalus. Namų aplinkos alergenai: namų dulkių erkės, naminių gyvūnų plaukai (ir plunksnos), seilės, vabzdžiai (pvz., tarakonai), pelėsiai; išorės aplinkos alergenai: žiedadulkės, sezoninių mikroskopinių grybų sporos. Namų aplinkos teršalai: tabako dūmai, oro gaivikliai, baldų išskiriami formaldehidai; išorės aplinkos teršalai: azoto oksidas, sieros dioksidas (automobilių išmetamosios dujos). Visa tai sukelia arba paūmina jau esantį alerginį rinitą.
            Manau, kiekvienas gydytojas žino, jog alerginio rinito ir bronchų astmos simptomai labai dažnai pasireiškia kartu. Be abejonės, paūmėjęs alerginis rinitas gali sąlygoti ir sąlygoja bronchų astmos simptomų paryškėjimą.
            Bronchų astma – lėtinė kvėpavimo takų uždegiminė liga, pasireiškianti kosulio, švokštimo ir dusulio priepuoliais. Lietuvoje bronchų astma serga apie 5% gyventojų. Kas gi sąlygoja šios ligos išsivystymą? Visada kyla toks klausimas, nes daug lengviau gydyti ligą, jei žinom jos priežastį. Tačiau bronchų astmos etiologija tiksliai nežinoma. Taip pat tiksliai nežinoma, kodėl sergamumas šia liga didėja visame pasaulyje. Manoma, kad bronchų astmos atsiradimą lemia žmogaus genotipas ir tam tikri vidaus bei išorės veiksniai.
            Genetinė predispozicija: riziką susirgti bronchų astma lemia keli ar keliolika genų, kurie įvairių etninių grupių žmonių yra skirtingi. Teigiama, kad bronchų astma suserga ir serga nuo 10 iki 25 procentų pirmos eilės giminių.
             Vidaus ir išorės veiksniai: gyvenimo būdas, aplinkos užterštumas, dietos pokyčiai, infekcijos kvėpavimo takuose sukėlėjai ( virusai, bakterijos, pirmuonys).
Lietuvoje 2007 metų sausio 1 dieną bronchų astma sirgo 14177 vaikai, t.y., 1,8% visos Lietuvos vaikų. Tuo tarpu tam tikrus astmos simptomus turinčių vaikų skaičius keletą kartų didesnis. Tokius simptomus 6-7 metų amžiaus vaikų grupėje turėjo 6,6% vaikų 2007 metų sausio 1 dieną. 1994-1995 metais tam tikrus astmos simptomus turinčių vaikų buvo 4,6% (Dalia Steponavičienė, Arūnas Valiulis - „Vaikų pulmonologija ir alergologija“, 2008 metų balandis, XI tomas Nr.1). Akivaizdu, kad didėjantį sergamumą bronchų astma lemia ne genetinė predispozicija, o aplinka. Šia liga dažniau sergama išsivysčiusiose šalyse. Manoma, kad tai lemia greita urbanizacija, šilti, blogai vėdinami butai (plastikinių rėmų langai ir durys), padidėjusi automobilių išmetamųjų dujų koncentracija, per dažnai vartojami antibiotikai, dietos pokyčiai (pusiau sterilizuotas maistas, kuriame yra mažai gyvų lakto bakterijų, nutukimas ir kt.). Klinikiniais tyrimais nustatyta, kad vartojant nors truputį šviežių daržovių ir vaisių, bronchų obstrukcija sumažėja. Ji taip pat sumažėja vartojant riebios žuvies. Tačiau papildomai skiriant vitaminų ar antioksidantų, tokio poveikio nenustatyta. Bronchų astma mažiau serga kaimo vaikai. Dažnai pasikartojančios kvėpavimo takų infekcijos gali sąlygoti bronchų astmos išsivystymą ar paūminti jau esančią ligą. Net 40-70% suaugusiųjų ir 80-85% vaikų astmos paūmėjimų sukelia virusinės ligos.
               Įvairiausi alergenai: namų dulkės, patalo erkutės, pelėsiniai grybeliai, senos plunksnos pagalvėse, rūkymas, žiedadulkės ir kt. neigiamai veikia žmogaus organizmą ir skatina bronchų astmos išsivystymą arba paūmina jau esančią ligą.
Kadangi esu vaikų gydytoja, mane labai liūdina būtent vaikų bronchų astmos dažnėjimas. Neteigiu, kad reikia grįžti į akmens amžių, bet derėtų nepamiršti, jog mamos šviežiai pagaminta košė daug vertesnė nei nupirkta jau paruošta ir pašildyta mikrobangų krosnelėje. Derėtų nuo mažens išmokti rūpintis savo sveikata: gerai vėdinti butus, daug būti gryname ore, nevartoti beprotiškai daug antibiotikų, valgyti ne bet ką – mūsų maisto racione turi būti daug vietos šviežioms daržovėms, vaisiams ir žuviai. Tokiu būdu galėtume valdyti tam tikrų vidaus ir išorės veiksnių poveikį alerginio rinito ir bronchų astmos išsivystymui ir taip pasistengtume sustabdyti šių ligų dažnėjimą.