Homeopatija – mokslo kryptis medicinoje
Kas yra homeopatija? Homeopatija kilusi nuo žodžių “homios” – panašus ir “pathos” – liga, t.y. “gydymas panašiu“, tuomet kai, alopatija (“allos” – kitas) – “gydymas priešingu”.
Pažvelkime laiku atgal iš kur gi atsirado homeopatija. Homeopatijos tėvu laikomas vokiečių gydytojas Samuelis Hanemanas, gimęs 1755 metais balandžio 10 dieną Meisene. 1790 metais S.Hanemanas rado informacijos apie maliarijos gydymą chininu. Ir išbandė šį preparatą sau. Jis pastebėjo, kad vartojant dideles chinino dozes atsiranda maliarijos simptomai: karščiavimas, baimės jausmas, širdies permušimai, mieguistumas ir pan. Tada jam ir kilo idėja, kad ligas galima išgydyti medžiagomis, kurių didelės dozės sukelia panašius į tų ligų simptomus. S.Hanemanas sukūrė teoriją, kurią paskelbė 1796 metais, kad mažos vaistinių medžiagų dozės gydo ligas, kurių simptomus sukelia didelės tų medžiagų dozės.

Homeopatijos principai
Homeopatijos pagrindą sudaro trys principai
1. “Panašaus gydymas panašiu“, t.y. gydant bet kokį organizmo susirgimą reikia parinkti medžiagą, kuri sukelia tokio susirgimo simptomus.
2. Individualūs susirgimo požymiai, t.y. detalios anamnezės nustatymas, atsižvelgiant į fizinius ir psichologinius simptomus. Šis principas tinka tik konkrečiam ligoniui.
3.Homeopatinių vaistų tyrimus galima atlikti tik su sveikais žmonėmis. Ligą galima gydyti tik labai mažomis dozėmis tos medžiagos, kurios didelės dozės sukelia gydomos ligos simptomus. Pavyzdžiui bitės įkandimas sukelia patinimą, deginimą, staigų skausmą, perštėjimą o homeopatinė priemonė, pagaminta iš bitės, naudojama gydant šiuos simptomus.
Kuo skiriasi homeopatija nuo tradicinės medicinos
Homeopatija gydo ne ligą, bet ligonį, t.y. vaistas, parinktas konkrečiam žmogui veikia vidinę ligos priežastį. Vaistas atitinka konkretaus žmogaus konstituciją, todėl vyksta korekcija ir susisteminimas visos organizmo sistemos.
Šiandien yra nemažai žmonių, kurie gydosi homeopatija. Homeopatija tinka ir mažiems ir dideliems.

Kaip gaminami homeopatiniai vaistai?
Kai S.Hanemanas atrado homeopatinį gydymo metodą ir suprato, kad gausybė medžiagų gali gydyti – iškilo dozavimo klausimas. Reikėjo sukurti ypatingus dėsnius, pagal kuriuos galėtų būti gaminami homeopatiniai vaistai. Juos sukūręs jis sugebėjo nuodus paversti vaistai, įprastus vaistus – homeopatiniais, o maistą – gydančiu.
Hanemanas sugalvojo palaipsniui daug kartų atskiesti ir suplakti vandens arba spiritinius tirpalus.
Jis priėjo išvadą, kad šitaip darant homeopatinis vaistų poveikis išlieka, o pirminis medžiagos poveikis žmogaus organizmui pamažu nusilpsta. Taip jis sugebėjo pasiekti, kad homeopatinis gydymas būti saugus.
Pirminių žaliavų rinkimo, jų išankstinio apdorojimo, stabilizavimo metodų, cheminės ir fizinės analizės taisyklių aprašymas sudaro homeopatinę farmakopėją. Tikslus farmakopėjos taisyklių laikymasis yra būtina homeopatinių vaistų gaminimo sąlyga. Pavyzdžiui augalo dalys turi būti renkamos tam tikru jų augimo periodu, metų laiku ir netgi konkrečioje vietoje.
Homeopatijoje yra išbandyta ir vartojama apie 1600 vaistų. Tačiau daug simptomų apimančių ir dažnai praktikoje vartojamų vaistų yra apie tris - keturis šimtus.
Homeopatijoje naudojama apie 70 proc. augalinės kilmės medžiagų, apie 25 proc. mineralinės arba cheminės kilmės medžiagų, apie 5 proc. - gyvulinės kilmės.

Homeopatija -  peršalimo ligoms

Rudenį ypač paaštrėja sinusitai, rinitai. Ką šiuo atveju gali pasiūlyti homeopatija?
Tai preparatą Cinnabsin, kurio sudėtyje yra tokios gyduolės:
Cinnabaris

greitai šalina nosiaryklės bei veido daubų gleivinės uždegimo simptomus: paburkimą, spaudimo jausmą, paraudimą, skausmą, perštėjimą, grąžina kvėpavimą per nosį. vartojant pastebimai greitai mažina uždegimo simptomus: sunkumą galvoje.
Hydrastis
skystina tirštas, klampias, tąsias išskyras, palengvina jų pasišalinimą, veiksmingas esant poūmiams bei lėtiniams viršutinių kvėpavimo takų uždegimams bei adenoidams.
Kalium bichromicum
šalina pūlingas išskyras ir kamščius, susidarančius sergant lėtine sloga ar sinusitu, gydo nosies gleivinės išopėjimą, šalina sinusitams būdingą galvos skausmą, atsato prarastą uoslę.
Echinacea

sustiprina imuninę sistemą, saugo nuo ligos paūmėjimo ar pasikartojimo.

Tarp sezonų labai tinka Rhinital – kopleksinis preparatas viršutinių kvėpavimo takų alerginėms ligoms. Rhinital  esančios gyduolės:

Luffa operculata

mažina padidėjusį nosies gleivinės jautrumą, todėl mažėja čiaudulys, perštėjimas bei nosies gleivinės sekrecija.
Galphimia glauca

mažina kvėpavimo takų gleivinės uždegimą: mažėja paburkimas ir lengvėja
kvėpavimas per nosį.
Cardiospermum greitai pašalina nosies gleivinės paburkimą ir sekreciją.

 Pastaruoju metu labai populiarus ir efektyvus preparatas Influcid.
Jis rekomenduojamas peršalimo ligų profilaktikai ir gydymui. Jame esančios gyduolės:
Aconitum

normalizuoja kūno temperatūrą, gydo ūminius kvėpavimo takų gleivinės uždegimus.
Gelsemium

mažina galvos skausmą, mieguistumą, bendrą silpnumą, sąnarių ir raumenų maudimą, gydo slogą, lengvina kvėpavimą.
Phosphorus
 stiprina apsaugines organizmo funkcijas, didina atsparumą
virusinėms infekcijoms.
Ipecacuanha

skystina gleives, greitina sveikimą sergant kvėpavimo takų ligomis.
Bryonia
 
mažina silpnumą, gydo sausą, dirginantį kosulį.
Eupatorium perfoliatum šalina šaltkrėtį, sąnarių maudimą, kaulų, raumenų skausmus, suteikia jėgų ir žvalumo.

Jei peršalimą lydi tonziltas, kuris dažniausiai pasitaiko vaikams ir paaugliams, kurio priežastis dažniausiai būna virusas, tai labai tinka homeopatinis preparatas Tonsilotren. Tonsilotren esančios gyduolės:
Atropinum sufuricum

greitai mažina tonzilių ir ryklės uždegimą: skausmą, patinimą.
Hepar sulfuris
veiksmingai gydo lėtinius, vangios eigos tonzilitus, šalina skausmą. Gydo kaklo limfmazgių uždegimą.
Kalium bichromicum
šalina pūlingas išskyras bei „kamščius“ ūmaus ir lėtinio tonzilito atveju.
Silicea
stimuliuoja imuninę sistemą, skatina audinių gijimą, atkuria normalią tonzilių struktūrą.
Mercurius bijodatus
šalina tonzilių apnašas bei „kamščius“, mažina tonzilių bei adenoidų hipertrofiją.